Talk:List of political parties in Lithuania
This article is rated List-class on Wikipedia's content assessment scale. It is of interest to the following WikiProjects: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Regarding ideology edit conflict
[edit]Taken from [1] and [2]. Respublik (talk) 13:27, 2 January 2024 (UTC)
- Ping @Augenis Respublik (talk) 13:28, 2 January 2024 (UTC)
- The TTS program says nothing about "neo-capitalism".
- The LT program describes it as classical liberal, not "national liberal", and "ecological modernization" is not a notable part of the party's program, it is not mentioned in the party's preambule. @Respublik Augenis (talk) 12:00, 8 January 2024 (UTC)
- I really dislike being prompted into rereading these, but anyway: 2.3(2.3.1 & 2.3.2) for TTS, specifically:
Tačiau savo ūkio prie pasaulinės kapitalo, prekių, paslaugų ir darbo rinkos Lietuva dar nepriderino. Pirminio privatizavimo etapas už investicinius čekius buvo ekonomiškai neefektyvus ir praktiškai neteisingas daugeliui žmonių. Privatizavimo už pinigus etape strateginiai ūkio objektai be naudos Lietuvos ūkio konkurentiškumui perduoti užsienio monopolijoms. Finansų sistemos chaosas iš didžiumos žmonių atėmė finansines santaupas. Neapsispręsta dėl žemės ūkio ir kaimo ateities. Nepatenkinama nacionalinė energetikos strategija. Akivaizdžios tapo regioninės ūkio plėtros ir socialinio gyvenimo disproporcijos. Valstybės biurokratija ir korupcija tapo ūkio pažangos stabdžiu. Susiformavo keletas itin rimtų nacionalinio masto problemų: nedarbas ir skurdas, finansinė mažakraujystė, didelės dalies visuomenės socialinė depresija, jaunimo emigracija, lietuvių tautos išmirimas. Partija su visa savo politinės valios galia šias neracionalaus valdymo pagimdytas problemas siekia įveikti.
Per keletą metų Lietuva turėtų visiškai įvykdyti ūkio (tame tarpe žemės ūkio) reformą, išryškinti perspektyviausias ūkio šakas, gamybos ir prekybos partnerius bei sukurti finansų sistemą su aiškia biudžeto formavimo bei panaudojimo tvarka, atitinkančią nacionalinio gyvenimo reikmes Europos Sąjungoje ir globalizuojamame pasaulyje. Socialinės apsaugos sistema pagyvenusių žmonių gyvenimui turi sugebėti pasiūlyti civilizuotą priežiūrą. Jaunimas turi turėti galimybę mokslintis bet kuriame Lietuvos ar užsienio universitete. Turi būti realiai garantuotos lygios vyrų ir moterų teisės. Menininkai turi galėti gauti paramą savo projektams realizuoti. Lietuvos visuomenė turi baigti formuoti savo politinę struktūrą ir jos sąveikos su valdžios institucijomis mechanizmą. Būtina realizuoti savivaldos teisė. Reikia išryškinti naujus Lietuvos politinius partnerius, galutinai suformuoti saugumo sistemą. Galimybė naudotis moderniausiomis ryšio priemonėmis – visuotinė norma. Į Lietuvą turi operatyviai patekti visa pasaulio informacija. Lietuvos visuomenė atvira, o kultūra kyla iš valstybės remiamos laisvos kūrėjų veiklos.
- This is what a presumable neo-capitalist manifesto would look like.
- 2.6 for LT's ecological program, which is different from other Lithuanian parties. Additional secondary mentions, that I looked up at the time, also confirmed this label. And finally, you are right about my misinterpretation regarding the liberalism part, I confused it with Civic nationalism (or something like that based on citizenship) as outlined in sections 2.3, 3.5, somewhat in 2.7. Respublik (talk) 12:52, 8 January 2024 (UTC)
- I disagree, because this is way too general to count it as neo-capitalist (which is a very specific economic philosophy, rather than just general vague ideas about supporting the regions and providing social security), and also because these are ideas shared with other political parties. For example, section 3 from the LRP program:
- "LRP manymu, egzistuoja keletas viešai neįvardijamų, ekonominei demokratijai kenkiančių sisteminių problemų. Gobšumas – noras gauti kiek galima daugiau naudos sau ar savo grupei, klaidingas įsitikinimas, kuris kildinamas iš amoralaus postulato, kad tik privati nuosavybė yra šventa. Suabsoliutinta privataus kapitalo nauda, visiškai ignoruojant valstybinę nuosavybę ir viešąjį interesą, kurio paslaugomis naudojasi visi gyventojai – tiek turtingi, tiek vidutiniokai.
- Melaginga dogma, kad tik kapitalas sukuria pridėtinę vertę, o darbo jėgos vienetas yra teisingai atlyginamas, nes jo vertę nustato rinka (tai netiesa, nes esant chroniškam darbo jėgos pertekliui, jos darbas visada yra nuvertinamas, jam nėra adekvačiai atlyginama). Iškreipta pridėtinės vertės mokesčio ekonominė samprata: šį mokestį sumoka vartotojas, tarp kurių daugiausia mažas ir vidutines pajams gaunančių gyventojų, o turtingieji ir čia laimi.
- Nekorektiškas laisvos rinkos įvardijimas, kaip viso ūkio, visos valstybės ar regiono ekonomikos savireguliatoriaus, neatitinka tikrovės ir veda į katastrofinius perprodukcijos ciklus, kurių pasekmės nuskurdina didesnę dalį gyventojų, o turtingus dar labiau praturtina. Viešoje erdvėje formuojama ir politikų palaikoma nuomonė, kad investuotojas ateina daryti kažkam gera, o ne naudos, kurią tikisi gauti, vedamas.
- Neteisingas aiškinimas, tapęs oficialia nuostata, kad sveikatos, mokslo, kūrybinės sferos nesukuria pridėtinės vertės. Pervertinta konkurencijos galia, tam tikrame etape skatinanti pažangą, bet vėliau gimdanti antagonizmą ir didinanti neapykantą, grobuoniškumą ir griovimą. Neteisingai suprantama naujausių mokslų ir aukštųjų technologijų plėtra, kaip kenkianti darbo vietų kūrimuisi, o ne kaip žmogaus išlaisvinimo iš sunkaus fizinio darbo priemonė ir galimybių jam tapti kuriančia asmenybe sudarymo.
- Mes pasisakome už socialiai atsakingą rinką, kuomet verslo interesai, pastangos ir konkurencija yra derinami su socialiniu teisingumu, solidarumu, o palankios sąlygos verslui sudaromos vadovaujantis socialine valstybės atsakomybe – atsakomybe aplinkai, žmogui, bendruomenei. Šiuolaikiniame pasaulyje gali darniai sugyventi ir viena kitą papildyti visos verslo formos: stambios įmonės, smulkios ir vidutinės įmonės, individuali darbinė ir kūrybinė veikla, jų sinergija kurtų papildomą gėrį. Sėkminga įmonių veikla neabejotinai yra vienas svarbiausių ekonomikos ir socialinės gerovės variklių.
- Didelį dėmesį skirsime sėkmingos įmonių veiklos plėtrai, nes įmonės yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis, veikianti visų mūsų kasdienį gyvenimą ir prisidedanti prie jo gerinimo. Be sėkmingai veikiančių įmonių neįsivaizduojamas ekonomikos augimas, konkurencija, regionų vystymasis, visuomenės užimtumas ir tobulėjimas.
- Siekiant plėsti regionų patrauklumą ir į juos perkelti kiek įmanoma daugiau įvairių verslų, sukursime patrauklią investavimo sistemą:"
- In both cases, the parties talk about reforming the economic system, focus on economic justice while also promoting private business, but I would not call either of them neo-capitalism, because that is a very specific ideology created by Paul Samuelson.
- As for the LT program, I disagree. Again, in the party preambule, where the party defines itself and what its main ideological tenets are, it mentions nothing about ecological modernization as one of their main ideologies:
- "Laisvė ir teisingumas yra politinė partija, vienijanti Lietuvos Respublikos piliečius, įsipareigojusius kryptingai veikti dėl Lietuvos gerovės – šalies ir joje gyvenančių žmonių saugumo, ekonominio klestėjimo ir gyvenimo kokybės. Laisvė ir Teisingumas savo politinę veiklą grindžia liberalizmo principais, kylančiais iš klasikinės ir Naujųjų laikų politinės filosofijos tradicijos bei krikščioniškoje kultūroje susiformavusios asmens ir bendrojo gėrio sampratos. Individo laisvė mums yra pagrindinė vertybė. Tik laisvas žmogus gali būti visavertis visuomenės narys. Tačiau būtina šios laisvės sąlyga – asmens atsakomybė, atsakomybė bendruomenei, savo šaliai."
- It mentions being a liberal party, believing in classical liberal philosophy.
- Trying to add "ecological modernization" as a key ideology of the party is going to confuse people who think that it's key to the party, when it is just a mandatory section of the party program. Pretty much every party has ecological platforms - TS-LKD (skyrius "NEATSAKINGA IR APLINKAI ŽALINGA VEIKLA"), LSDP (skyrius "Ekonominės politikos pertvarka: žaliojo augimo link"), LP (skyrius "Švari aplinka – žmogaus teisė ir pareiga") and so on. By this logic, every single party should have an ecological ideology, which would be nonsensical and not describe what the parties actually stand for. (Similarly, I believe adding "pro-Europeanism" to every single party is pointless.)
- @Respublik Augenis (talk) 08:33, 9 January 2024 (UTC)
- 2.6 for LT's ecological program, which is different from other Lithuanian parties. Additional secondary mentions, that I looked up at the time, also confirmed this label. And finally, you are right about my misinterpretation regarding the liberalism part, I confused it with Civic nationalism (or something like that based on citizenship) as outlined in sections 2.3, 3.5, somewhat in 2.7. Respublik (talk) 12:52, 8 January 2024 (UTC)
Move discussion in progress
[edit]There is a move discussion in progress on Talk:List of political parties in Abkhazia which affects this page. Please participate on that page and not in this talk page section. Thank you. —RMCD bot 16:23, 29 March 2024 (UTC)
- List-Class List articles
- Unknown-importance List articles
- WikiProject Lists articles
- List-Class Lithuania articles
- High-importance Lithuania articles
- Lithuania articles with comments
- List-Class politics articles
- Low-importance politics articles
- List-Class political party articles
- Low-importance political party articles
- Political parties task force articles
- WikiProject Politics articles